Studijos | Andrius Aleksandravičius- Part 2

Paskolos studentams.

Pinigai

Rašydamas straipsnį apie Hansabanko jaunimo programos Zoom naują pasiūlymą „Studento paskola“ galvojau ir apie kitas alternatyvas. Didžiausi šalies bankai siūlo paskolas studentams (net būsto paskola– tiesa tik iki 25000 litų, už kuriuos nepavyktų būsto įsigyti).

„Studento paskola“- gražus pasiūlymas, tačiau tik tiek. Paskolos palūkanos- ypatingai didelės: Vilibor (tarpbankinės palūkanos) šiai dienai 6,29 plius banko palūkanos (3 arba 3,5%). Gauname 9,79%. Tai kintamos palūkanos, kurios gali ir kilti, gali ir mažėti. Studentui jos per didelės!

Alternatyva.

5% palūkanų normą (nekintančią) siūlo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Paskolos suma- iki 4680 Lt per metus (plačiau).

Naudinga informacija:

Valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarka.

Valstybės paskolų skyrimo studentams konkurso nuostatai.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatos.

Studento paskola. Zoom jaunimo programa.

Jaunimo programa Zoom pristatė naują paslaugą Studento paskola. Ji skirta visiems aukštųjų mokyklų studentams. Studentas pasirenka kokią pinigų sumą nori gauti ir kiekvieną studijų mėnesį (iki 500 Lt.) bei trukmę (iki 3 metų).

Prisipažinsiu, pasiūlymas mane sudomino. Pasidomėjau ja Hansabanko klientų aptarnavimo skyriuje.

Pajamos- visiškai nesvarbu.

Pirmasis šios paskolos privalumas yra tas, jog kreipiantis nėra vertinamos kliento gaunamos pajamos. Tai yra aktualu, jei studentas neturi pajamų. O bankai suteikdami paskolas didelį dėmesį kreipią į pajamas (nuo to priklauso dydis, palūkanų norma ir kt.).

Ar reikalingas laiduotojas?

Jei esate pirmo kurso studentas- laiduotojas būtinas. Laiduotojo pajamos turi būti ne mažesnės kaip 1000 lt. per mėnesį. Jei esate antro kurso studentas, laiduotojas nebūtinas. Visgi laiduotojas naudingas- palūkanų norma būna mažesnė.

Palūkanų norma.

Jeigu paskola imama su laiduotoju: 6 mėn. Vilibor + 3 proc. marža.

Jeigu paskola imama be laiduotojo: 6 mėn. Vilibor + 3.5 proc. marža.

Vilibor– tai vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams. Tai kintamos palūkanų normos, kurios nuolat perskaičiuojamos.

Marža– terminas, naudojamas prekyboje, biržose, draudime ir bankuose. Nurodo skirtumą tarp prekių, vertybinių popierių, pinigų, palūkanų ir kitų rodiklių kainų. Ji yra kintanti, ir priklauso nuo labai daug faktorių.

Pavyzdys.

Jūs esate antro kurso studentas. Paskolos trukmė- 3 metai (be laiduotojo). Pasirinkta suma- 400 lt. Kiekvieną pasirinktą mėnesio dieną gaunate 400 lt. Iš šios sumos atskaičiuojamos palūkanos (keli litai), kurios laikui bėgant šiek tiek didėja. Baigus studijas, prasideda 2 metų atidėjimo laikotarpis (jei reikalingas). Jo metu mokate palūkanas (šiandien apskaičiuotos apie 90 lt.). Po šio laikotarpio prasideda paskolos gražinimo laikotarpis (5 metai). Bankui kas mėnesį reikia sumokėti apie 290 lt. Šis pavyzdys apskaičiuotas šiandien (2007-02-05).

Verta ar ne?

Studentų ir dėstytojų bendravimas.

bendravimas Mokslo reformos, studijų kokybės gerinimas ir visokie kitokie pokyčiai mokslo sferoje- tik gražūs žodžiai, diskusijos ir nuomonės. O kas vyksta iš tikrųjų? Kas nors pagerėjo?

Suprantama, pokyčiai taip greitai nepajaučiami ir galbūt dabartiniai studentai jau seniausiai bus pabaigę studijas ir išvažiavę dirbti užsienyje kol kas nors įvyks. Tačiau aptarkime kas vyksta čia ir dabar.

Be galo vertinu dėstytojus, kurie bendrauja su studentu. Bendravimas dažniausiai vyksta paskaitų metu, tačiau dažnai iškyla klausimų ir ne tik paskaitų metu. Kad ir kokie būtų dėstytojai kai kurie pasenusių priemonių mėgėjai, tačiau jau galima pastebėti ir šiuolaikinių priemonių pritaikymo. Paprasčiausia iš jų- elektroninis paštas, kurį gauna kiekvienas universiteto studentas ir dėstytojas. Ar vyksta bendravimas Lietuvos universitetuose elektroniniu paštu? Manau, daugelis dėstytojų šį bendravimo būdą supranta ir praktikuoja. Belieka tik apgailestauti, jog kai kurie vis dar nesupranta arba nežinia dėl kokių priežasčių nepraktikuoja šio būdo.

Dažniausiai studijų semestro rezultatai (kolioviumų, kontrolinių rezultatai ir kt.) žinomi tik dėstytojui ir jokiu kitu būdu jų neįmanoma gauti. Buvau nustebintas, kai vienas iš dėstytojų (ne tik jis, tačiau iš jo mažiausiai tikėjausi) pateikė rezultatus internete. Informacinių technologijų panaudojimas pasitarnauja ne tik studentui, bet ir dėstytojui. Ir toks būdas ne tik reikalingas, bet ir būtinas. Matyt ne visi dėstytojai tai supranta.

Kokia jūsų nuomonė apie studento ir dėstytojo bendravimą?

Andrius Aleksandravičius

Nuotraukos

Draugai

Įrašai:

Komentarai

Paskolos studentams.

Studento paskola. Zoom jaunimo programa.

Studentų ir dėstytojų bendravimas.