Nuotraukos

Kaunas old town at night | Lithuania
Kaunas old town at night | Lithuania
Lights | Kaunas castle #349/365
Kaunas old town skyline | Lithuania #348/365

Misteris Kaunas 2009

„Misteris Kaunas 2009“ dieninė dalis, Kauno Technologijos universiteto studentų miestelyje.

Tai tradicinė Kauno studentų šventė, rengiama kasmet nuo KTU Studentų atstovybės įkūrimo 1993 metais. Pradinė renginio idėja – Misterio KTU rinkimai. 2004 m. buvo nuspręsta kviesti visus mieste studijuojančius vaikinus varžytis dėl Kauno misterio titulo.

Trumpas fotoreportažas:

Paslaptingasis „dūmų gamintojas“.

Misteris Kaunas 2009

Dūmų trasa įveikta.

Misteris Kaunas 2009

Viena iš užduočių- per tam tikrą laiką surinkti kuo daugiau merginų telefono numerių.

Misteris Kaunas 2009 | Canon VS Paroc

Canon VS Paroc.

Misteris Kaunas 2009 | KaVeikti.lt automobilis

KaVeikti.lt automobilis.

Misteris Kaunas 2009 | Akistata su fotografu

Akistata su fotografu.

RAFES 2008: KTU studentų orgija.

Viešos orgijos – visuomenės laisvėjimo požymis? Tokie ir panašūs klausimai keliami nuo gegužės 9 dieną vykusio studentų festivalio „RAFES 2008“.

Labai norėjau sudalyvauti šiame festivalyje, tačiau nedalyvavau. Dieninėje dalyje teko apsilankyti ir užduočių bei atrakcijų gausybė iš tiesų nustebino. Puikus organizavimas ir t.t.

„KTU studentų orgija“ kažkieno pavadintas video įrašas iškart pasklido po internetą, spaudą… Akademinės bendruomenės reakcija irgi visiems žinoma. Kiekvienas turi savo nuomonę.

Visgi, manau, jog tokie įvykiai ir ypač universiteto aplinkoje neturėtų vykti.

Šiek tiek gėda būti KTU studentu.

Statybos inžinerijos studijos ir darbas.

Studijuojant tokioje studijų kryptyje, kurios specialistai rinkoje šiuo metu ypač paklausūs, dažnai iškyla klausimas, tik studijuoti ar derinti studijas su praktika, t.y. darbu? Ne paslaptis, jog net ir gaunant padidintą stipendiją, būtų sudėtinga išgyventi. Taip pat noras būti nepriklausomiems nuo tėvų verčia studentus ieškoti darbo.

Prieš keletą mėnesių uždaviau klausimą Statybininkų forume (Statybų žinos redakcijos forumas).

Džiugu, jog į mano klausimą buvo atsakyta.

Cituoju:

Kada studentui geriausia pradėti dirbti? (Marijus DAGYS)

„Kada dieninio skyriaus studentui geriausia pradėti dirbti – baigus studijas ar dar studijuojant?“ – Statybininkų forume teiraujasi studentai.

Kiek studentų dirba, oficialios statistikos nėra. Tačiau trūkstant darbuotojų, ne vienoje įmonėje jauni žmonės bando mokslus derinti su darbu. Statybų bendrovės siekia ne tik ilgesnės studentų praktikos, bet mielai juos įdarbina ir per mokslo metus.

VGTU Studentų atstovybės viceprezidentė Giedrė Mieliauskaitė yra antrojo kurso studentė. Studijuodama dieniniame skyriuje, mergina sako, kad šiuo metu kibti į darbus statybos bendrovėje jau būtų sudėtinga, nes mokslams reikia atiduoti nemažai laiko.

„Tačiau puiki galimybė pasisemti patirties ir padirbėti yra praktikos, kurios, studijuojant statybos inžineriją, prasideda po pirmojo kurso, – sako G. Mieliauskaitė. – Deja, dauguma studentų mieliau susiveikia praktikas ir dirba užsienyje arba laiką leidžia Lietuvos pajūryje, praleisdami svarbiausias pamokas. Praktika trunka mėnesį, bet bendroves mielai priima padirbėti visą vasarą.“

Antrakursės nuomone, studijuojant dieniniame skyriuje yra ne viena aplinkybių, kurias reikėtų deramai įvertinti prieš apsisprendžiant dirbti ir mokytis. Viena iš jų – kokioje grupėje studentas studijuoja – lietuvių ar užsienio. Užsienio grupėms, G. Mieliauskaitės tvirtinimu, dėstoma mažiau teorijos, todėl prie knygų reikia praleisti mažiau laiko. Tvarkaraščiai, merginos pastebėjimu, šios grupės studentams taip pat yra sudaryti patogiau negu grupėms, besimokančioms lietuvių kalba. Todėl užsienio grupių studentai gali pradėti dirbti „vos ne nuo antro kurso ar net antrojo semestro“, tačiau bendrovės linkusios geriau įdarbinti žmones, kurie dirbtų visą darbo dieną.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto prodekanas doc. dr. Arūnas Navickas mano, kad pats tinkamiausias laikas yra tradicinis – užbaigus studijas, nors realybė yra priešinga.

Studijos ir darbas suderinami ne visiems studentams, daugumai bandymas dirbti ir mokytis yra baigiasi nesėkmingai. Dirbantiems studentams tenka pratęsti studijų laikotarpį, nes su visais nespėja. Tokios problemos prasideda baigiamosiose bakalauro studijose. KTU neturi informacijos apie tai, kiek jų studentų dirba, bet dėstytojai studentus įtaria dirbant, kai suprastėja jų rezultatai. Jeigu dirbančių bakalaurų yra mažiau kaip pusė, tai magistrantų dirba jau dauguma – kuo arčiau studijų pabaiga, tuo daugiau dirbančių. Apsisprendžiant dėl darbo, įsitikinęs prodekanas, kiekvienas studentas pirmiausia turi įvertinti realias savo galimybes derinti darbą ir studijas.

„Atsakymas paprastas – viskas priklauso nuo paties, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka. – Pasirinktas studijų kelias – svarbus sprendimas, kuris turėtų būti pagrindinis kitų sprendimų vertinimo prioritetas. Svarbu savęs paklausti, kokie yra asmeniniai gyvenimo tikslai artimiausiems dvejiems, ketveriems, o gal ir dešimčiai metų, ko noriu pasiekti? Pavyzdžiui, per ketverius metus noriu tapti statybų specialistu ir pasirengti dirbti statybos įmonėje arba pasirengti o gal net ir pradėti savo statybų verslą, studijų metu išlaikyti save finansiškai ir t.t. Kitas žingsnis – priemonių planas, kaip sieksite savo tikslų. Lankyti paskaitas, pagal savo sritį skaityti papildomą lietuvių ir užsienio literatūrą, dalyvauti praktikose, dalyvauti stažuotėse užsienyje, domėtis naujovėmis, mokytis užsienio kalbų, tobulinti IT gebėjimus, papildomai dirbti prie projektų, dirbti papildomai ir užsidirbti pragyvenimui. Sunku suformuluoti? Svarbu nepasiduoti. Tik turėdami tikslus, galėsite racionaliai priimti kitus sprendimus, taip pat ir dėl darbo.“

Jaunimas, V. Šarkos žodžiais, turi didesnį potencialą, negu patys galvoja, ir laiką. Mokytis ir dirbti jaunam žmogui realu, tik turi būti aiškūs prioritetai. Derantis su darbdaviu reikia išlaikyti savo tikslus ir laikytis savo pozicijos.

Džiugu, jog studentai suvokia, jog suderinti studijas ir darbą- sunku, kartais net neįmanoma. Tačiau straipsnis atspindi ir nelabai gražią realybę: KTU studentai praktikos turi labai mažai. Iki šiol (studijuoju antrame kurse), turėjome tik „Geodezijos mokomoji praktika“ ir „Specialybinė pažintinė praktika“. Pirmoji praktika buvo tiesiog universiteto kieme, su senais prietaisais. Bet visgi modulis- praktika buvo įdomus. Antroji praktika yra šiek tiek arčiau statybos inžinieriaus specialybes (galima rinktis iš kelių alternatyvų: Statybinės medžiagos, statybos technologija bei statybinės konstrukcijos). Galbūt todėl masiškai pradeda dirbti 3-4 kurse.

Gerbiamas doc. dr. Arūnas Navickas, matyt, puikiai žino esamą situaciją, tačiau statistikos nebuvimas- ne pasiteisinimas. Pavykus suderinti darbą bei mokslus, studento žinios nenukenčia ir tuo pačiu gaunama nauda (praktika bei karjeros galimybės įmonėje). VGTU studentai turi šiek tiek daugiau praktikos, bet tame pačiame forume išsakyta mintis nenuteikia optimistiškai.