Nuotraukos

Kaunas Christmas Tree 2019
Kaunas Christmas Tree through a Glass Ball #343/365
Kaunas Christmas Tree through a Glass Ball
Kaunas Christmas Tree 2019

Studentų ir dėstytojų bendravimas.

bendravimasMokslo reformos, studijų kokybės gerinimas ir visokie kitokie pokyčiai mokslo sferoje- tik gražūs žodžiai, diskusijos ir nuomonės. O kas vyksta iš tikrųjų? Kas nors pagerėjo?

Suprantama, pokyčiai taip greitai nepajaučiami ir galbūt dabartiniai studentai jau seniausiai bus pabaigę studijas ir išvažiavę dirbti užsienyje kol kas nors įvyks. Tačiau aptarkime kas vyksta čia ir dabar.

Be galo vertinu dėstytojus, kurie bendrauja su studentu. Bendravimas dažniausiai vyksta paskaitų metu, tačiau dažnai iškyla klausimų ir ne tik paskaitų metu. Kad ir kokie būtų dėstytojai kai kurie pasenusių priemonių mėgėjai, tačiau jau galima pastebėti ir šiuolaikinių priemonių pritaikymo. Paprasčiausia iš jų- elektroninis paštas, kurį gauna kiekvienas universiteto studentas ir dėstytojas. Ar vyksta bendravimas Lietuvos universitetuose elektroniniu paštu? Manau, daugelis dėstytojų šį bendravimo būdą supranta ir praktikuoja. Belieka tik apgailestauti, jog kai kurie vis dar nesupranta arba nežinia dėl kokių priežasčių nepraktikuoja šio būdo.

Dažniausiai studijų semestro rezultatai (kolioviumų, kontrolinių rezultatai ir kt.) žinomi tik dėstytojui ir jokiu kitu būdu jų neįmanoma gauti. Buvau nustebintas, kai vienas iš dėstytojų (ne tik jis, tačiau iš jo mažiausiai tikėjausi) pateikė rezultatus internete. Informacinių technologijų panaudojimas pasitarnauja ne tik studentui, bet ir dėstytojui. Ir toks būdas ne tik reikalingas, bet ir būtinas. Matyt ne visi dėstytojai tai supranta.

Kokia jūsų nuomonė apie studento ir dėstytojo bendravimą?

Švietimo sistemos krizė Lietuvoje.

Mokyklos laikotarpis- reikšmingas asmenybės formavimo tarpsnis. Tačiau, kas tai yra iš tikrųjų? Egzistuoja du modeliai. Pirmasis- moksleivis įdeda bent nedidelę dalelę pastangų žinių siekimui. Antrasis- visiška apatija mokyklai, mokytojams ir mokslams. Po 12 ateina toks metas, kai reikia įrodyti savo žinias, sugebėjimus.
Egzaminų metas. Vienas iš svarbių įvykių, kuris gali nulemti tolimesni žmogaus likimą. Dėl to verta kovoti- visi norime geros, turtingos, įdomios savo ateities. Visais laikas buvo įvairiausių priemonių net ir nesimokant kažko pasiekti. Paskutiniu metu populiaru egzaminų atsakymus nusipirkti, gauti iš draugų, pažįstamų ar giminaičių.
Kam mokytis jei galima praleisti laiką gatvėje, vakarėliuose? Į šį klausimą atsakymas yra. „Mokslo šaknys karčios“- kiekvienas suprantame šio posakio esmę. Mokantis akivaizdžių rezultatų nematome, dažnai būna ypatingai sunku surasti savyje jėgų. Žmonės vis dažniau renkasi alternatyvas.
Švietimo sistemos efektyvumą turi užtikrinti valstybė??? Dauguma vienareikšmiškai atsakytų „TAIP“. Bet juk mes ir esame valstybė. Kiekvienas iš mūsų esame jos dalis. Tačiau… Kai žmoguje susiformuoja nuomonė, kad nesąžiningas žinių siekimas yra normalu, sugriūna ir viskas aplinkui. Nepasitenkinimas atsiranda tik tuomet, kai sužinom, jog kažkas kitas pasinaudojo šiuo būdu. Dabartinė situacija Lietuvos padangėje tai atspindi. Delfi.lt , Studijos.lt, Bangos forumas ir kt. tinklapiuose netyla diskusijos apie egzaminų atsakymų informacijos nutekėjimą.
Vertėtų į visą šią situaciją pažvelgti iš kitos pusės. Šiuo metų laikantys istorijos, fizikos ir perlaikantys lietuvių valstybinius egzaminus atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Istorijos valstybinis egzaminas bus birželio 7 dieną, lietuvių egzamino perlaikymas -birželio 8 dieną, fizikos valstybinis egzaminas- birželio 9 dieną. Trys valstybiniai egzaminai per tris dienas. Atrodytų, jog labai paprasta: parašai egzaminą, kitą, trečią. Tačiau viskas yra kur kas sudėtingiau. Kiekvienas egzaminas reikalauja daug nervų, susikaupimo ir pastangų. Įtampa turi labai didelį poveikį susikaupimui. Todėl nukentės egzaminų rezultatai.
Matome, jog švietimo sistema turi labai daug trūkumų. Nors ir teigiama, kad egzaminų užduočių rengimas, pateikimas egzaminuojamam asmeniui yra labai saugus, tačiau reali situacija kitokia. Žinoma, tai labai sunkus darbas.
Pastatyti namelį iš degtukų tobulai iš pirmo kartą neįmanoma. Tik pastangų dėka tai galima padaryti. Švietimo sistema- lyg didelis namelis, kurio vienas degtukas buvo įdėtas neteisingai.
Egzamino perlaikymas šiuo metu išeitis ne visiškai tobula, bet kitos išeities nėra. Rengiant naująjį egzaminą vėlgi atsiras galimybė nutekėti informacijai. Svarbu, jog būtų pasimokyta iš klaidų. Bandomaisiais triušiais tapę abiturientai nekalti, bet be jų nebūtų ir visos sistemos.

Lietuvių kalbos brandos egzaminas (2 dalis).

Dar viena Lietuvių kalbos brando egzamino dalis (testas) baigėsi.

Egzaminą pasirinko laikyti 42 782 šių ir ankstesnių metų abiturientai. Valstybinį lietuvių gimtosios kalbos (testo) egzaminą pasirinko laikyti 17 857, o mokyklinį – 24 925 abiturientai.

Uždduotis (ne visas) galite rasti čia.

Sklinda kalbos, kad užduotys buvo skelbiamos iš vakaro.

Egzamino užduotyse nebuvo kalbos kultūros užduočių, skyrybos aiškinimo su pasirenkamais atsakymų variantais taip pat nebeliko. Juos pakeitė iki galo nesuformuluota užduotiis. Arba kažkas laiko neturėjo, arba egzaminų yra sudarinėtojams aktualu, jog atsiras daugiau abiturientų, kurie suklys.