Nuotraukos

Kaunas Christmas Tree 2019
Kaunas Christmas Tree through a Glass Ball #343/365
Kaunas Christmas Tree through a Glass Ball
Kaunas Christmas Tree 2019

Statybos inžinerijos studijos ir darbas.

Studijuojant tokioje studijų kryptyje, kurios specialistai rinkoje šiuo metu ypač paklausūs, dažnai iškyla klausimas, tik studijuoti ar derinti studijas su praktika, t.y. darbu? Ne paslaptis, jog net ir gaunant padidintą stipendiją, būtų sudėtinga išgyventi. Taip pat noras būti nepriklausomiems nuo tėvų verčia studentus ieškoti darbo.

Prieš keletą mėnesių uždaviau klausimą Statybininkų forume (Statybų žinos redakcijos forumas).

Džiugu, jog į mano klausimą buvo atsakyta.

Cituoju:

Kada studentui geriausia pradėti dirbti? (Marijus DAGYS)

„Kada dieninio skyriaus studentui geriausia pradėti dirbti – baigus studijas ar dar studijuojant?“ – Statybininkų forume teiraujasi studentai.

Kiek studentų dirba, oficialios statistikos nėra. Tačiau trūkstant darbuotojų, ne vienoje įmonėje jauni žmonės bando mokslus derinti su darbu. Statybų bendrovės siekia ne tik ilgesnės studentų praktikos, bet mielai juos įdarbina ir per mokslo metus.

VGTU Studentų atstovybės viceprezidentė Giedrė Mieliauskaitė yra antrojo kurso studentė. Studijuodama dieniniame skyriuje, mergina sako, kad šiuo metu kibti į darbus statybos bendrovėje jau būtų sudėtinga, nes mokslams reikia atiduoti nemažai laiko.

„Tačiau puiki galimybė pasisemti patirties ir padirbėti yra praktikos, kurios, studijuojant statybos inžineriją, prasideda po pirmojo kurso, – sako G. Mieliauskaitė. – Deja, dauguma studentų mieliau susiveikia praktikas ir dirba užsienyje arba laiką leidžia Lietuvos pajūryje, praleisdami svarbiausias pamokas. Praktika trunka mėnesį, bet bendroves mielai priima padirbėti visą vasarą.“

Antrakursės nuomone, studijuojant dieniniame skyriuje yra ne viena aplinkybių, kurias reikėtų deramai įvertinti prieš apsisprendžiant dirbti ir mokytis. Viena iš jų – kokioje grupėje studentas studijuoja – lietuvių ar užsienio. Užsienio grupėms, G. Mieliauskaitės tvirtinimu, dėstoma mažiau teorijos, todėl prie knygų reikia praleisti mažiau laiko. Tvarkaraščiai, merginos pastebėjimu, šios grupės studentams taip pat yra sudaryti patogiau negu grupėms, besimokančioms lietuvių kalba. Todėl užsienio grupių studentai gali pradėti dirbti „vos ne nuo antro kurso ar net antrojo semestro“, tačiau bendrovės linkusios geriau įdarbinti žmones, kurie dirbtų visą darbo dieną.

KTU Statybos ir architektūros fakulteto prodekanas doc. dr. Arūnas Navickas mano, kad pats tinkamiausias laikas yra tradicinis – užbaigus studijas, nors realybė yra priešinga.

Studijos ir darbas suderinami ne visiems studentams, daugumai bandymas dirbti ir mokytis yra baigiasi nesėkmingai. Dirbantiems studentams tenka pratęsti studijų laikotarpį, nes su visais nespėja. Tokios problemos prasideda baigiamosiose bakalauro studijose. KTU neturi informacijos apie tai, kiek jų studentų dirba, bet dėstytojai studentus įtaria dirbant, kai suprastėja jų rezultatai. Jeigu dirbančių bakalaurų yra mažiau kaip pusė, tai magistrantų dirba jau dauguma – kuo arčiau studijų pabaiga, tuo daugiau dirbančių. Apsisprendžiant dėl darbo, įsitikinęs prodekanas, kiekvienas studentas pirmiausia turi įvertinti realias savo galimybes derinti darbą ir studijas.

„Atsakymas paprastas – viskas priklauso nuo paties, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka. – Pasirinktas studijų kelias – svarbus sprendimas, kuris turėtų būti pagrindinis kitų sprendimų vertinimo prioritetas. Svarbu savęs paklausti, kokie yra asmeniniai gyvenimo tikslai artimiausiems dvejiems, ketveriems, o gal ir dešimčiai metų, ko noriu pasiekti? Pavyzdžiui, per ketverius metus noriu tapti statybų specialistu ir pasirengti dirbti statybos įmonėje arba pasirengti o gal net ir pradėti savo statybų verslą, studijų metu išlaikyti save finansiškai ir t.t. Kitas žingsnis – priemonių planas, kaip sieksite savo tikslų. Lankyti paskaitas, pagal savo sritį skaityti papildomą lietuvių ir užsienio literatūrą, dalyvauti praktikose, dalyvauti stažuotėse užsienyje, domėtis naujovėmis, mokytis užsienio kalbų, tobulinti IT gebėjimus, papildomai dirbti prie projektų, dirbti papildomai ir užsidirbti pragyvenimui. Sunku suformuluoti? Svarbu nepasiduoti. Tik turėdami tikslus, galėsite racionaliai priimti kitus sprendimus, taip pat ir dėl darbo.“

Jaunimas, V. Šarkos žodžiais, turi didesnį potencialą, negu patys galvoja, ir laiką. Mokytis ir dirbti jaunam žmogui realu, tik turi būti aiškūs prioritetai. Derantis su darbdaviu reikia išlaikyti savo tikslus ir laikytis savo pozicijos.

Džiugu, jog studentai suvokia, jog suderinti studijas ir darbą- sunku, kartais net neįmanoma. Tačiau straipsnis atspindi ir nelabai gražią realybę: KTU studentai praktikos turi labai mažai. Iki šiol (studijuoju antrame kurse), turėjome tik „Geodezijos mokomoji praktika“ ir „Specialybinė pažintinė praktika“. Pirmoji praktika buvo tiesiog universiteto kieme, su senais prietaisais. Bet visgi modulis- praktika buvo įdomus. Antroji praktika yra šiek tiek arčiau statybos inžinieriaus specialybes (galima rinktis iš kelių alternatyvų: Statybinės medžiagos, statybos technologija bei statybinės konstrukcijos). Galbūt todėl masiškai pradeda dirbti 3-4 kurse.

Gerbiamas doc. dr. Arūnas Navickas, matyt, puikiai žino esamą situaciją, tačiau statistikos nebuvimas- ne pasiteisinimas. Pavykus suderinti darbą bei mokslus, studento žinios nenukenčia ir tuo pačiu gaunama nauda (praktika bei karjeros galimybės įmonėje). VGTU studentai turi šiek tiek daugiau praktikos, bet tame pačiame forume išsakyta mintis nenuteikia optimistiškai.

Paskolos studentams.

Pinigai

Rašydamas straipsnį apie Hansabanko jaunimo programos Zoom naują pasiūlymą „Studento paskola“ galvojau ir apie kitas alternatyvas. Didžiausi šalies bankai siūlo paskolas studentams (net būsto paskola– tiesa tik iki 25000 litų, už kuriuos nepavyktų būsto įsigyti).

„Studento paskola“- gražus pasiūlymas, tačiau tik tiek. Paskolos palūkanos- ypatingai didelės: Vilibor (tarpbankinės palūkanos) šiai dienai 6,29 plius banko palūkanos (3 arba 3,5%). Gauname 9,79%. Tai kintamos palūkanos, kurios gali ir kilti, gali ir mažėti. Studentui jos per didelės!

Alternatyva.

5% palūkanų normą (nekintančią) siūlo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Paskolos suma- iki 4680 Lt per metus (plačiau).

Naudinga informacija:

Valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarka.

Valstybės paskolų skyrimo studentams konkurso nuostatai.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatos.

Studento paskola. Zoom jaunimo programa.

Jaunimo programa Zoom pristatė naują paslaugą Studento paskola. Ji skirta visiems aukštųjų mokyklų studentams. Studentas pasirenka kokią pinigų sumą nori gauti ir kiekvieną studijų mėnesį (iki 500 Lt.) bei trukmę (iki 3 metų).

Prisipažinsiu, pasiūlymas mane sudomino. Pasidomėjau ja Hansabanko klientų aptarnavimo skyriuje.

Pajamos- visiškai nesvarbu.

Pirmasis šios paskolos privalumas yra tas, jog kreipiantis nėra vertinamos kliento gaunamos pajamos. Tai yra aktualu, jei studentas neturi pajamų. O bankai suteikdami paskolas didelį dėmesį kreipią į pajamas (nuo to priklauso dydis, palūkanų norma ir kt.).

Ar reikalingas laiduotojas?

Jei esate pirmo kurso studentas- laiduotojas būtinas. Laiduotojo pajamos turi būti ne mažesnės kaip 1000 lt. per mėnesį. Jei esate antro kurso studentas, laiduotojas nebūtinas. Visgi laiduotojas naudingas- palūkanų norma būna mažesnė.

Palūkanų norma.

Jeigu paskola imama su laiduotoju: 6 mėn. Vilibor + 3 proc. marža.

Jeigu paskola imama be laiduotojo: 6 mėn. Vilibor + 3.5 proc. marža.

Vilibor– tai vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams. Tai kintamos palūkanų normos, kurios nuolat perskaičiuojamos.

Marža– terminas, naudojamas prekyboje, biržose, draudime ir bankuose. Nurodo skirtumą tarp prekių, vertybinių popierių, pinigų, palūkanų ir kitų rodiklių kainų. Ji yra kintanti, ir priklauso nuo labai daug faktorių.

Pavyzdys.

Jūs esate antro kurso studentas. Paskolos trukmė- 3 metai (be laiduotojo). Pasirinkta suma- 400 lt. Kiekvieną pasirinktą mėnesio dieną gaunate 400 lt. Iš šios sumos atskaičiuojamos palūkanos (keli litai), kurios laikui bėgant šiek tiek didėja. Baigus studijas, prasideda 2 metų atidėjimo laikotarpis (jei reikalingas). Jo metu mokate palūkanas (šiandien apskaičiuotos apie 90 lt.). Po šio laikotarpio prasideda paskolos gražinimo laikotarpis (5 metai). Bankui kas mėnesį reikia sumokėti apie 290 lt. Šis pavyzdys apskaičiuotas šiandien (2007-02-05).

Verta ar ne?