Kuo toliau, tuo labiau stebina žmonių nesupratingumas. Kiekviename žingsnyje susiduri su keistais reiškiniais:
- Miesto viešasis transportas. Pilnas autobusas žmonių. Atsiranda tokių, kurie sėdi per dvi vietas ir nesusipranta, kad reiktų leisti (jau nebekalbu apie užleidimą vyresniems) atsisėsti kitiems.
- Jei užgęsta sankryžoje automobilis, pasigirsta siaubingi keiksnojimai, niekingi vairuotojų žvilgsniai, signalai. Niekas negimė mokėdamas. Šioje situacijoje tolerancija būtina.
- …
Galima surasti begales pavyzdžių… Bet ar yra tikslas?.. Žengiam į priekį, bet tuo pačiu mestu ir skurstam. Skurstam ne materialine prasme. Greičiau moraline. Nesupratingoje visuomenėje tikrai nei vienas iš mūsų nenorėtų gyventi. Tačiau kiekvienas iš mūsų ir esame VISUOMENĖ.


![White Winter #39/366 [Explored]](http://farm8.staticflickr.com/7012/6840801655_1230af7884_s.jpg)







Komentarai