Romantinė drama “Paskutinis bučinys” (angl. The Last Kiss, režisierius Tony Goldwyn)- tai filmas apie jaunatviško neapsisprendimo laikotarpį. Įsivaizduojamo tobulumo troškimas, naivumas, neištikimybė bei moralės klausimai persipina taip, kad palūžti neįmanoma. Kaip išsaugoti santuoką, draugystę?
Siužetas. Filmo centre Maiklas (akt. Zachas Braffas ir Džena (Jacinda Barrett)- trejus metus draugaujanti pora, neplanuotai laukianti kūdikio. Maiklas, būdamas su Džena jaučiasi taip nesmagiai, meluoja, tačiau kažkas neleidžia atskleisti tiesios. Žavi mergina, su kuria susipažįsta draugo vestuvėse taip sužavi, jog jis negali atsispirti jos janatviškumui ir ryžtasi išdauoti savo merginą. Vienas vienintelis vakaras ir idealios draugų laikytos poros gyvenimas sugriūva. Visgi tas įvykis priverčia Maiklą susimąstyti… Atliktas blogas žygdarbis priverčia jį suprasti, jog poros gyvenime santykių atšalimas dar ne priežastis skyryboms.
Verta paminėti ir kitus, labai svarbius personažus. Tai Maiklo draugai, kuriems taip pat nepavyksta susikurti tobulo gyvenimo. Santuokos, seksas kiekvieną naktį vis su kita mergina, nesveika meilė merginai, kuri tavęs nekenčia ir kt. linksmi bei nelinksmi nuotykiai.
Žvilgtelėjus į šio filmo aprašymą į galvą šauna mintis, jog tai eilinis holivudinis filmas, eilinė meilės istorija ir pan. Tačiau viskas pasikeitė pamačius filmą. Filmo metu galima ne tik labai smagiai pasijuokti, bet ir išspausti vieną kitą ašarėlę. Išėjus iš kino salės kažkodėl šypsena netilpo veide. Tai buvo kažkas daugiau nei paprasta šypsena. Filmas sukėlė daug minčių, kurių nenesinori “išrašyti” viešai. Rekomenduoju pamatyti!
P.S. Velentino diena artėja, tai puikus metas tokiam filmui 
Comments 9
oi andriau andriau andriau…….
kurio nesinori atskleisti wiesaj 
Posted 09 vasario 2007 at 22:34 ¶asareliu spaudike jom net nekwepejo na nebent graudziu atsidusimu
ir tos sypsenos kaip ir matyt neteko
bet pritariu nebloga komedija su susimastymo priedu
skruzde007, labai vertinu jūsų nuomonę ir pastebėjimus.
Buvo vietų, kai ašarytė vos neištriško (MAN), buvo vietų kai aš jaučiausi ir šypsojausi taip smagiai (nors ir nebuvo šypsenos iki ausų). O išėjus jūs nepastebėjote, nes buvote vaistinėje. O tada kai kieno subjurusi nuotaika privertė mane šypsotis viduje (sau… ).
Tavo pasirinkimas, atskleisti tą susimąstymą ar ne
Posted 09 vasario 2007 at 22:43 ¶gerb andriau, labaj gailius praradus galimybe iswysti jusu placia sypsena bet neprarandu wilties
ir labaj apgailestauju del to kazko ytakos jum 
Posted 09 vasario 2007 at 23:13 ¶atsiprasau jei tai buvau as….
Posted 10 vasario 2007 at 14:10 ¶Viskas ok
visokių nuotaikų būna, visokių reikia 
Posted 10 vasario 2007 at 14:30 ¶kas tiesa taj ne melas
Posted 10 vasario 2007 at 17:06 ¶Nu va…. idomiausios mintys komentaruose…. O filmas visuomet lieka tik priezastis….
tam ko nepaslepsi 
….
po filmo???
Posted 10 vasario 2007 at 17:41 ¶Tai kaip ten baigesi istorija????
Vaida, am… istorija su laiminga pabaiga
Nors ir naktį jaučiu kai kam miego buvo maža 
Filmas šįkart nebuvo priežastimi. Bet tai nesvarbu
Beje, rekomenduoju ir tau pamatyti
Posted 10 vasario 2007 at 17:50 ¶Oj wa matai kaip….
cia buna…..
Posted 10 vasario 2007 at 17:52 ¶Post a Comment