A. Aleksandravičius

Daugelis šio įrašo skaitytojų tikriausiai nei nesuabėjotų, jog tinklaraštis yra taip vadinamas “Blogas”. Mūsų rengiamos visuomenės supažindinimo su blogais akcijos šiek tiek netenka savo prasmės: linksniuodami žodį “blogas” pamirštam Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLLK) rekomenduojamą naudoti lietuvišką atitikmenį TINKLARAŠTIS.

Galimi žodžio blogas pakaitai: interneto (ne internetinis) dienoraštis, tinklaraštis, asmenraštis ar kt.

Šiuo komentarus radau viename failų keitimosi bendruomenėje (komentarai apie NKM žurnalą, kuriame rašiau straipsnį “Kaip susikurti tinklaraštį?”). Matosi, jog kas yra blogas žinoma, tačiau kas yra tinklaraštis- ne.

Matyt daugelis perskaitę įrašo pavadinimą, ims prieštarauti ir “baksnodami pirštu” į šventinį šurmulį teigs, jog tai kas vyksta miesto gatvėse, prekybos centruose, dovanų parduotuvėse ir pan.- nė neprimena ramybės. Be abejo, vertinsiu kiekvieno nuomonę.

Apie viską nuo pradžių…

Kalėdos pirmiausia siejamos su saulėgrįžos (saulė sugrįžimo švente). Šį šventė būna gruodžio 21 arba 22, Kūčių naktį. Po jos dienos pradeda ilgėti, naktys trumpėti. Kūčių naktis laikoma ilgiausia metuose (Joninių metų priešingai- diena būna ilgiausia, naktis trumpiausia). Saulės sugrįžimo šventės tradicijos formavosi atsiradus žemdirbystei bei gyvulininkystei. Saulei „apsigręžus“ buvo vykdomos kelias savaites trukusios apeigos. Gruodžio 25 diena laikyta Saulės dievo atgimimo diena. Romos imperijoje susiformavus krikščionybei Kalėdos susietos su Kristaus gimimo švente.

Tikriausiai niekam nekyla abejonės, jog Kalėdos- Kristaus gimimo šventė. Būtent gruodžio 25 laikoma Kristaus gimimo diena. Mergelė Marija ir Juozapas laikinai apsistojo Betliejuje ir ten susilaukė kūdykėlio (pagal evangelijoją). Jo gimimo šventė buvo pradėta švęsti tik po kelių šimtmečių.

Verta paminėti ir senosąsias Kalėdų tradicijos Lietuvoje. Kalėdos prasidėdavo ankstyvą Kūčių rytą, kai buvo ruošiamas stalas Kūčių vakarui. Labai svarbią vietą užimė žmonių auginami gyvuliai, kuriems buvo duodamas nuo Kūčių stalo šienas. Pirmoji Kalėdų diena- rimties ir susikaupimo diena. Žmonės niekur neidavo, nieko nedirbdavo, užiimdavo burtais. Pavyzdžiui, saulėta Kalėdų diena reiškė derlingus metus, šaltos Kalėdos- ankstyvą pavasarį ir pan. Namai buvo puošiami eglučių šakomis.

Kalėdos šiandien visiškai kitokios. Jos švenčiamos visame pasaulyje. Atsiranda tokie Kalėdų atributai, kaip Kalėdų senelis, saldainiai, eglučių papuošalai, mirgančios lemputės, dovanėlės. Ši šventė, su giliomis tradicijomis tampa komercine švente. Prekybos centrų ir parduotuvių apyvarta mūša rekordus kasmet. Prekės šluojamos nuo lentynų. Prisipažinsiu, darau taip pat. Stovių kamščiuose prie prekybos centrų, lakstau po prekybvietes ir renku dovanas artimiesiems. Tai šių dienų tradicijos.

Kita vertus, Kalėdos man- šeimos ir ramybės šventė. Kūčių vakaras- tai tokia ramybės “dozė”, kurios matyt laukiu visus metus. Įtampa universitete, skubančiame pasaulyje ir visos kitos problemos- nuo jų atsiribojama bent jau vienam vakarui.

Rytoj būten tas vakaras. Ramybės, susikaupimo ir nuoširdaus pasibuvimo su šeima. Būten to ir palinkėsiu.