Nuotraukos

Kaunas old town at night | Lithuania
Kaunas old town at night | Lithuania
Lights | Kaunas castle #349/365
Kaunas old town skyline | Lithuania #348/365

Permatomas betonas „LiTraCon”.

Permatomas betonas

Permatomas betonas „LiTraCon” sukurtas vengrų architekto Arono Losonczi. Tūkstančiai šviesolaidžio gijų sudaro vos 4% viso betono tūrio. 1 kv.m. gamybai sunaudojama apie 200 tūkst. m. šviesolaidžio. 1 kv.m. gamybos kaina siekia 50000 eurų. Todėl didelės kainos ir daug darbo reikalaujančios technologijos gaminiai iš šio betono niekada nebus skirti masinei gamybai. Tačiau architektūriniai sprendimai- įspūdingi.

Permatomas betonas

Kaune, KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų laboratorijoje, suformuotos 4 cm storio šviesai laidaus betono plokštelės. Lietuvoje suformuotas betonas nuo vengrų užpatentuoto „LiTraCon” skiriasi mažesniu šviesolaidžio gijų kiekiu, todėl yra pigesnis. Eksperimentavęs mokslininkas Vytas Vaivaras yra įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau projektai su šviesai laidžiu betonu bus įgyvendinti ir Lietuvoje.

[vaizdas]SS8qHHGY1rk[/vaizdas]

[vaizdas]3cx8JCOvTBw[/vaizdas]

Šaltiniai:

Visuomeninių pastatų griūtys pasaulyje- skaudi praktika ateities projektams.

Pastatas griūnantis

Lenkija, Chožovo miestas (Katovicų apylinkė). Parodų rūmų stogo griūtis palaidojo mažiausiai 66 balandžių parodos lankytojus bei virš 100 žmonių sužalojo. Ši skaudi nelaimė įvyko 2006 metais, sausio 28 d. Versijų buvo įvairiausių- sniegas, statybininkų arba konstruktorių darbo brokas, temperatūros svyravimai, požeminiai smūgiai. Tikrosios priežastys, dėl kurių sugriuvo šis pastatas, visuomenei gali ir likti nežinomos amžiams.

Šiuolaikinės statybos technologijos leidžia išvengti kai kurių priežasčių. Tuo metu parodų rūmų pastatas buvo senesnis nei 10 metų. Stogas, kuris neatlaikė sniego svorio, buvo valomas, tačiau šis darbas buvo atliekamas pastatą prižiūrinčio personalo, dėl kurio aplaidumo galėjo ir įvykti ši nelaimė. Kaip buvo galima išvengti? Jei stogas būtų šildomas, sniegas ištirptų ir nebūtų susidariusios per didelės apkrovos. Suprantama, jog senuose pastatuose įrengti šildomą stogą, jutiklius, kurie reaguotų į tokius veiksnius kaip apkrovų pasikeitimus, temperatūrinius svyravimus ir kt. kainuoja. Tai papildomos ir labai didelės investicijos, kurios pastato eksploatacijos metu atrodo nereikalingos, bet yra būtinos esat nenumatytiems atvejams, pvz: gamtos stichija.

Kitas pavyzdys: 2004 vasario 14 d. Maskvoje įgriuvus vandens pramogų parko „Transvalis“ kupolui, žuvo 28 žmonės. Parko stogas įgriuvo dėl ant jo susikaupusio sniego (viena iš priežasčių). Buvo iškelta baudžiamoji byla. Maskvos prokuratūra nusprendė, kad tragedijos kaltininkas yra architektas Nodaras Kančeli. Stogui buvo parinktos pigesnės ir atlaikančios mažesnes apkrovas medžiagos (gelžbetoninis). Noras sutaupyti šiuo atveju iššaukė skaudžią nelaimę. Beje, Rusijoje panašių nelaimių nutiko ir daugiau. Plačiau apie tai Anonsas.lt straipsnyje.

Šaltiniai bei straipsniai apie kitas nelaimes:

Visgi reikia tikėtis, jog tokios skaudžios pamokos pasaulyje turėjo naudos ir Druskininkų vandens parkui, Vilniaus vandens parkui „Vichy“ bei kitiems statomiems bei projektuojamiems pastatams.

2007 metais pastatyta 27 procentais daugiau būtų.

Pastatyta naujų būtų 2007 metais.

2007 metais pastatyti 9286 butai- 27,3 procento daugiau nei 2006 metais.

Informacija: http://www.stat.gov.lt